Saltu al enhavo

kvietigi

El Vikivortaro
Tenso Estinteco Estanteco Estonteco
Indikativo kvietigis kvietigas kvietigos
Adjektiva aktiva participo kvietiginta kvietiganta kvietigonta
Adjektiva pasiva participo kvietigita kvietigata kvietigota
Substantiva aktiva participo kvietiginto kvietiganto kvietigonto
Substantiva pasiva participo kvietigito kvietigato kvietigoto
Adverba aktiva participo kvietiginte kvietigante kvietigonte
Adverba pasiva participo kvietigite kvietigate kvietigote
Moduso
Infinitivo kvietigi
Volativo kvietigu
Kondicionalo kvietigus
Vorterseparo
kviet + ig + i

Signifoj

[redakti]
  1. (transitiva) fari iun kvieta
    kvietigi homon, sovaĝan beston, doloron[1]

Tradukoj

[redakti]
Fontoj kaj citaĵoj
  1. Kabe 1922, p.91
Referencoj kaj literaturo
Kabe. Vortaro de Esperanto. Parizo: Esperantista Centra Librejo, 1922 (2‑a eldono).

Tradukoj

[redakti]